-
„Luminor“ pernai uždirbo 74,7 mln. eurų
„Luminor Bank AS“ paskelbė 2021 metų finansinę ataskaitą. Palyginti su 2020-aisiais, bankas pagerino veiklos rezultatus ir išaugino grynąjį pelną.
Praėjusiais metais „Luminor“ didino kreditavimo apimtis tiek privačių, tiek verslo klientų segmente, gerokai išaugo naujų paskolų apimtys. Bankas reikšmingai prisidėjo prie Baltijos šalių kapitalo rinkos plėtros – sėkmingai išplatino inovatyvią savo obligacijų emisiją ir buvo norimas partneris platinant įmonių obligacijas.
„Luminor“ pernai taip pat tobulino skaitmenines paslaugas ir klientams pristatė „Apple Pay“ ir „Google Pay“. Bankas taip pat supaprastino savo organizacinę struktūrą ir tęsė technologinę plėtrą, pasirašydamas naujas sutartis su IT bendrove „Kyndryl“, taip pat su „Worldline“, kuri rūpinsis bankomatų tinklo apjungimu ir modernizavimu. Be to, pernai „Luminor“ sustiprino savo rizikos valdymo sistemą, paspartino aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir geros valdysenos (angl. environmental, social, governance; ESG) kriterijų diegimą ir didino galimybes užkirsti kelią finansiniams nusikaltimams.
Banko grynasis pelnas pernai sudarė 74,7 mln. eurų, palyginti su 33,1 mln. eurų užpernai. Geresnius rezultatus daugiausia lėmė didesnės grynosios palūkanų ir mokesčių pajamos, sumažintos sąnaudos ir sumažėję atidėjiniai neveiksnioms paskoloms.
Banko nuosavo kapitalo grąža pagerėjo iki 4,6 proc., palyginti su 2,0 proc. užpernai. Išimtinės išlaidos sudarė 76,8 mln. eurų. Nuosavo kapitalo grąža neįtraukus šių išlaidų būtų buvusi 8,7 proc. Gruodžio mėnesį išmokėjus 190 mln. eurų dividendų, „Luminor” kapitalo pakankamumas išlieka stiprus – 1 lygio kapitalo pakankamumo rodiklis CET 1 metų pabaigoje viršijo 20 proc.
„Luminor” banko generalinis direktorius Peteris Bosekas:
„Praėjusių metų sausį pradėjome kitą banko strategijos etapą, orientuotą į klientų – Baltijos šalių gyventojų ir įmonių – aptarnavimą bei verslo augimą. Turime dar daug nuveikti, kad iki galo įgyvendintume išsikeltus tikslus, bet mane drąsina per metus padaryta pažanga ir rezultatyvūs darbai. Visa tai pasiekė mūsų darbuotojai, kurie atliko puikų darbą, dažnai – sunkiomis aplinkybėmis.
Nors COVID-19, auganti kainų infliacija ir invazijos į Ukrainą pasekmės yra artimiausi iššūkiai, mūsų kryptis ateinančiais metais yra aiški. Remdami savo klientus, darbuotojus ir bendruomenes, kurioms teikiame paslaugas, turime tris prioritetus. Pirma, bendradarbiauti su daugiau klientų – ypač būsto ir vartojimo paskolų, smulkaus ir vidutinio verslo segmentuose – sieksime išplėsti produktų pasiūlą ir pagerinti klientų patirtį. Antras mūsų prioritetas yra padidinti efektyvumą ir pagerinti IT veiklą. Ir trečia, mes toliau kursime savo kultūrą. Saugosime tvirtą finansinę būklę, apdairiai valdysime riziką ir vykdysime platesnius įsipareigojimus.”
„Luminor“ banko Lietuvoje vadovas Andrius Načajus:
„Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, praėjusieji metai atrodo tiesiog labai darbingi ir ramūs, nepaisant naujų COVID-19 pandemijos bangų ir metų pabaigoje kilusios energijos resursų kainų krizės. Galima sakyti, kad 2021-ieji praėjo susitelkus į vidinių procesų tobulinimą ir klientų patirties gerinimą, o metiniai rezultatai rodo, kad šios pastangos buvo vaisingos. Į 2022 metų turbulencijų ruožą bankas įžengia sutvirtėjęs, turintis daugiau galimybių ir kompetencijų. Audros metu būsime arčiau kliento.“
„Luminor“ metinę ataskaitą galima rasti čia.
-
Europos pinigų viktorinos finale Lietuvai atstovaus klaipėdiečiai
Teisę atstovauti Lietuvai finansinio raštingumo „Eurovizijoje“ – Europos pinigų viktorinos tarptautiniame finale, kuris gegužės 10 d. 13–15 metų mokinius sukvies jau penktąjį kartą, – šiemet iškovojo Klaipėdos „Varpo“ gimnazijos dvejetukas, greičiausiai atsakęs į 15-a virtualaus testo klausimų. Beje, sėkmė lydėjo ir dar vieną šios ugdymo įstaigos komandą – ji užėmė prizinę trečiąją vietą. Antrąją pelnė Kauno Juozo Grušo meno gimnazijos atstovai.
Iš Valstybės pažinimo centro Vilniuje į 117-a šalies mokyklų kovo 10 d. transliuotoje nuotolinėje nacionalinėje viktorinoje šįkart dalyvavo beveik 3000 mokinių iš visos Lietuvos, pasiskirsčiusių į 1300 komandas. 13–15 metų jaunimas varžėsi, kas tiksliai ir greičiausiai atsakys į 15-os klausimų testą finansų, ekonomikos, sukčiavimo prevencijos temomis. Nacionalinę viktoriną penktąkart surengė Lietuvos bankų asociacija (LBA), bendradarbiaudama su mokinių verslumo ugdymo organizacija „Lietuvos Junior Achievement“.
Iš renginio studijos su dalyviais sveikinosi LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė ir viktorinos vedėjas iliuzionistas Justinas Malinauskas, žiūrovų smalsumui ir išmonei pamiklinti paruošęs ir kelis triukus.
Anot E. Čipkutės, finansų pasaulyje daug lemia įdirbis bei gebėjimas galvoti ne vien apie tai, kas labiausiai rūpi čia ir dabar. „Kai esi labai jaunas, girdėti patarimus, jog, pavyzdžiui, tik sulaukus pilnametystės jau vertėtų susimąstyti apie gerokai tolesnį savo gyvenimo etapą, pensiją, gali būti keista. Tačiau iš tiesų būtent supratimas, kad dabartiniai finansiniai sprendimai lemia mūsų tolimą ateitį, ir yra viena iš finansinės gerovės kūrimo sąlygų. Pradėję taupyti ir domėtis investavimu, kad ir disponuodami nedidelėmis sumomis, ilguoju laikotarpiu galime pasiekti puikių rezultatų. Tai – vienas iš argumentų, kodėl domėtis finansais niekuomet nėra per anksti“, – sakė LBA prezidentė, kvietusi dalyvius pirmiausia nusiteikti azartiškai ir įdomiai pamokai.
Pirmąją vietą Lietuvos nacionaliniame etape iškovojo penkiolikmečiai Klaipėdos „Varpo“ gimnazijos I klasės mokiniai Aida Šurkutė ir Edvin Oblačinski, trečiąją – jų vienmečiai ir bendraklasiai Domas Miežetis ir Nojus Dvarijonas. Abi komandas konkursui rengusi ekonomikos ir verslumo mokytoja Linara Jonikienė pasakojo, kad viktorinai mokiniai buvo nusiteikę rimtai – rašėsi ant lentos palūkanų formules, pasiruošė skaičiuotuvus ir labai norėjo laimėti.
„Savo ruožtu pati skatinau labiau orientuotis į procesą, o ne galvoti apie rezultatą – ko gero, tai ir yra viena iš sėkmės priežasčių. Esu įsitikinusi ir nenustoju kartoti mokiniams – kuo daugiau domimės ir dalyvaujame įvairiose iniciatyvose, tuo daugiau galime išmokti, nes tai leidžia praktiškai pritaikyti išmoktus dalykus ir suprasti, kad gyvenime gali praversti ir terminų mokėjimas, ir gebėjimas greitai suskaičiuoti, ir įvairių ekonomikos reiškinių supratimas“, – akcentavo L. Jonikienė.
Mokytojos pastebėjimu, nors kartos keičiasi, kalbėti apie pinigus net jauniausiems visuomenės nariams dažnai tebėra tabu. „Tai išryškėja ekonomikos pamokose, kurios dėstomos vyresnėse klasėse. O juk supratimą apie pinigus ir laisvę diskutuoti šia tema turėtume įgyti gerokai anksčiau. Manau, geriausių rezultatų suteiktų nuoseklus ugdymas: ankstyviausias – šeimoje, tuomet – su mokytoju ir mentorių pagalba mokyklose bei būreliuose, bei galiausiai savarankiškas domėjimasis šia tema suaugus arba nuodugnesnės studijos pasirinkus atitinkamą specialybę“, – mano ekonomikos mokytoja.
Antrąją vietą šiemetiniame konkurse pelnė Kauno Juozo Grušo meno gimnazijos mokiniai Gytis Šačkus ir Pijus Mašutko (mokytoja Sandra Paštuolytė).
Konkurso laureatams skirti LBA įsteigti piniginiai prizai. Skatinamieji prizai taip pat skirti burtų būdu išrinktoms komandoms iš Ukmergės r. Taujėnų gimnazijos (mokiniai Aušvydas Jackūnas, Deividas Bujokas, mokytojas Vigandas Bašėnas), Marijampolės Marijonų gimnazijos (mokiniai Eikintas Valiokas, Nojus Okleiteris, mokytoja Lina Mieldažytė) ir Lazdijų r. Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos (mokiniai Kajus Vaitkevičius, Simas Bagdžiūnas, mokytoja Asta Bagdonienė).
Klaipėdiečiai A. Šurkutė ir E. Oblačinski atstovaus Lietuvai Europos pinigų viktorinos finale, kuris gegužės 10 d. bus tiesiogiai transliuojamas iš Belgijos sostinės Briuselio.
Pernai tarptautiniame konkurse jėgas išmėgino iš viso 50 000 mokinių iš 28 valstybių. Jame geriausiai sekėsi Vengrijos, Airijos ir Slovakijos atstovams.
-
VILNIUS TECH rektorius: mokome vaikus šokti, bet ar mokome inžinerijos?
„Inžinierius visuomet ir visur ras darbą“, – užtikrina Vilniaus Gedimo technikos universiteto (VILNIUS TECH) rektorius prof. Romualdas Kliukas. Jis ragina iš esmės keisti valstybės požiūrį į mokslą mokyklose, jeigu Lietuvoje nuoširdžiai siekiama patenkinti augantį inžinierių poreikį.
Jis pabrėžia, kad inžinierių trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
„Statybos, transporto, elektronikos, informacinių technologijų (IT), dirbtinio intelekto (DI) studentai jau nuo trečio kurso yra graibstomi darbdavių ir pradeda dirbti“, – pabrėžia VILNIUS TECH rektorius.
„Žinau pavyzdį, kai VILNIUS TECH studentė, pagal „Erasmus“ programą išvykusi studijuoti į Prancūziją, išsyk sėdo projektuoti tiltą nė prancūziškai nemokėdama“, – kalba universiteto rektorius.
Inžinerijos ir architektūros mokslų kalvė
VILNIUS TECH yra pirmaujantis Lietuvos universitetas pagal inžinerijos ir architektūros studijų kryptis – net 79 studijų programos iš 104 vykdomos inžinerijos mokslų, informatikos, matematikos mokslų ir technologijų mokslų krypčių grupėse. Jose studijuoja 70 proc.% universiteto studentų.
Universitetas pirmauja 12-oje studijų krypčių Lietuvoje, vertinant pagal parengiamų bakalauro ir vientisų studijų studentų skaičių: statybos inžinerijos, gamybos inžinerijos, mechanikos inžinerijos, elektronikos inžinerijos, elektros inžinerijos, aeronautikos inžinerijos, (sausumos) transporto inžinerijos, bioinžinerijos, aplinkos inžinerijos, matavimų inžinerijos, saugos inžinerijos bei energijos inžinerijos.
Vertinant specialistų parengimą magistrų studijose, VILNIUS TECH pirmauja 13-oje studijų krypčių: biotechnologijos, statybos inžinerijos, gamybos inžinerijos, mechanikos inžinerijos, elektronikos inžinerijos, elektros inžinerijos, energijos inžinerijos, aeronautikos inžinerijos, transporto inžinerijos, bioinžinerijos, matavimų inžinerijos, saugos inžinerijos bei architektūros.
Tai skelbia žurnalas „Reitingai“.
Lietuvių kalba laimi prieš inžineriją
2021-2022 m. m. 590 moksleivių, įstojusių į VILNIUS TECH, rinkosi inžinerijos mokslų ir architektūros studijų kryptis
Tačiau, apgailestauja prof. R. Kliukas, nors valstybės požiūris keičiasi, moksleivių rengimas studijoms „vis dar turi ydą“, kuri Lietuvą persekioja nuo pat išsilaisvinimo iš carinės Rusijos imperijos gniaužtų, kai lietuvybė buvo siejama su dainomis, šokiais, rašto išsaugojimu.
„Nuo pirmos klasės mokome vaikus šokti, dainuoti. Na, dar krepšinio. Bet ar mes mokome inžinerijos? Valstybė iki šiol nelabai rūpinosi, kad mokyklą baigęs studentas turėtų pakankamai matematikos, fizikos ar chemijos žinių. Svarbiausia yra istorija, lietuvių kalba. Nesakau, kad tai nesvarbu. Tai svarbu. Bet žmogus, baigęs mokyklą, turi turėti elementarių matematikos ar fizikos žinių“, – ragina rektorius.
VILNIUS TECH yra įsteigęs apie 200 klasių visoje Lietuvoje, Vilniuje įkurtas VGTU inžinerijos licėjus. Anot rektoriaus, dešimties metų statistika rodo, kad daugiau nei 20 proc. įstojusiųjų studijuoti į VILNIUS TECH, yra lankę tas klases.
Universitetas pats ėmėsi dėstytojus-inžinierius mokyti pedagogikos.
„Iki šiol dėstytojai-inžinieriai, kaip pedagogai, buvo savamoksliai. Pradėjome mokyti, kaip dėstyti, kaip motyvuoti studentus mokytis, kaip naudojantis šiuolaikinėmis skaitmeninėmis priemonėmis išdėstyti studijų turinį“, – pabrėžia prof. R. Kliukas.
Tačiau trūksta kitokio valstybės požiūrio į inžinerines studijas, ypač kai kalbama apie minimalius reikalavimus stojantiesiems.
„Daug potencialių studentų lieka už borto, nes neįvykdo minimalių reikalavimų. Bet į minimalius reikalavimus inžinerinėms studijoms įeina ir lietuvių kalbos dedamoji. Taip ir nutinka, kad inžineriją norintis studijuoti žmogus turi gerus matematikos ir fizikos balus, bet „nepatempia“ lietuvių kalbos. Ir jo galimybes nulemia lietuvių kalbos egzaminas“, – pastebi prof. R. Kliukas.
„Verslo žinių“ (VŽ) tinklalaidėje rektorius kalba apie VILNIUS TECH pastangas ugdyti būsimuosius inžinerijos studentus jau mokyklų klasėse. Apie kartais vis dar gajus mitus, neva techniniai universitetai neparengia verslui tinkamų specialistų ir apie tai, kad net ir kalbų nemokantys inžinieriai visuomet susikalba – todėl yra graibstomi visame pasaulyje.
