Home

  • Plaukimas baidarėmis Žeimenos upe

    Jeigu ieškote aktyvių pramogų, kurių metu galima ne tik patirti daug įspūdžių, pasigrožėti gamta, bet ir pagerinti savo sveikatos būklę – neabejotinai verta išbandyti plaukimą baidarėmis. Jeigu dar niekada neteko plaukti baidare – būtų tiesiog nuodėmė nepasinaudoti tokia proga.

    Lietuvoje yra labai daug upių, kuriose galima tuo užsiimti. Tačiau viena populiariausių tai – Žeimena. Čia, ant upės kranto, įsikūrusi baidarių nuoma suteiks galimybę ne tik paplaukioti baidarėmis, bet ir suteiks tokias papildomas paslaugas, kaip pavėžėjimas po plaukimo ir pasiūlys geriausias vietas apsistoti su nakvyne.

    Upė Žeimena – tikras rojus baidarių entuziastams. Ji pasižymi vingių gausa, gražiomis, smėlėtomis pakrantėmis ir aplink esančiomis patogiomis stovyklavietėmis. Šioje upėje gali drąsiai plaukti ir pradedantieji, nes srovė čia gana rami.

    Kaip pasiruošti plaukimui baidare?

    Paprastai viena baidare gali plaukti vienas asmuo, bet galite rinktis ir dvivietę baidarę. Pradedantiesiems visada rekomenduojama išlaikyti ramų tempą ir neperspausti savęs. Pagrindai čia, kaip ir bet kurioje kitoje sporto šakoje, labai svarbus. Neprošal būtų ir pasiskaityti šiek tiek literatūros apie plaukimą baidarėmis.

    Taip pat baidarių nuoma gali suteikti jums labai daug praktiškų patarimų. Vietoje dirbantys žmonės turi pakankamai patirties, todėl gali pažerti išties labai naudingų patarimų. Puiki mintis, jei pradedantieji pirmus kartus plauks su instruktoriumi ar su kitu patyrusiu žmogumi.

    Daiktai, kurių gali prireikti plaukiant:

    • baidarė;
    • 2 irklai (1 atsarginis);
    • gelbėjimo liemenė;
    • vandeniui atsparus maišelis (į jį galima dėti, pavyzdžiui, mobilųjį telefoną);
    • apsauginis sijonas, kuris neleis vandeniui patekti į baidarę;
    • žibintuvėlis su baterijomis;
    • švilpukas.

    Pažengę irkluotojai dar pasiima ir:

    • vilkimo lyną;
    • peilį;
    • kompasą, žemėlapį;
    • neperšlampamą krepšį;
    • radiją.

    Plaukimas baidare – šiek tiek ekstremali, bet labai naudinga sveikatai, pramoga. Irkluodami jūs treniruojate kūno raumenis ir gerinate ištvermę. Dažnai plaukdami, galite pastebėti, kad ne tik numetėte svorio, bet ir sustangrinote kūną. Geros emocijos ir gamtos vaizdai padeda atsipalaiduoti ir sumažinti nerimo bei streso sukeltus nepatogumus.

    ,

  • Buto paieškos: gairės, kurias reikia įvertinti

    Kiekvienas žmogus galėtų išsakyti visai kitus aspektus, kurie apibūdina jo svajonių namus. Vienam svarbiausia, kad būstas būtų erdvus. Kiti renkasi pagal kainą, o treti pagal stilių. Visgi, visus dažniausiai vienija poreikis įsigyti naujos statybos būstą, kadangi tai yra ne tik didesnis saugumas, tačiau taip pat ir investicija į ateitį.

    Šiuo metu parduodami nauji butai Vilniuje yra labai įvairūs, tad esame tikri, kad be jokio vargo rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Tik reikia atsakingai ieškoti. Pateiksime gaires, kurios dažniausiai pagreitina paieškas.

    Kaina

    Daugeliui rūpi kaina. Juk tai padeda labai susiaurinti paieškas. Ypač, kai biudžetas yra ribotas. Visgi, džiugu, kad net ir naujos statybos būstų kainos tampa prieinamos daugeliui, tad belieka rasti variantą, kuris tinka ne tik kaina, tačiau ir kitais aspektais.

    Statybos metai

    Šiuo metu bene daugiausia dėmesio sulaukia nauji būstai, kurie yra pastatyti nuo 2010-ųjų metų. Tai dažniausiai yra patikimi butai, kurie ne tik estetiškai patrauklūs, tačiau ir geros kokybės, tad tarnauja ilgai be jokių nesklandumų.

    Įrengimo lygis

    Kitas svarbus aspektas yra buto įrengimo lygis. O šiuo metu pasiūla tikrai labai plati. Galima rasti ir tokius butukus, kurie yra pilnai įrengti, taigi galite iškart eiti ir gyventi. Taip pat galima įsigyti butukus, kuriems dar reikia nemažai investicijų. Tačiau kai kuriems tai patinka, kadangi jie kainuoja pigiau ir galima įrengti tokį interjerą, kuris patinka iki mažiausių smulkmenų.

    Vieta

    Taip pat svarbi ir lokacija. Nuo tokių vietų, kurios yra labiau vertinamos iki tokių, kurios sulaukia mažiau dėmesio. Bet kuriuo atveju renkantis siūlome žiūrėti ne tik į butą, tačiau ir vietą, kadangi tai yra ne ką mažiau svarbu.

    Plotas

    O koks yra buto plotas? Šiuo metu rinkoje dažnai siūlomi gal kiek mažesni, tačiau dėl išplanavimo labai erdviai atrodantys butukai.

    Rangovai

    O rinktis reikia ir pagal rangovus, kurie stato namus. Skaitykite apie juos atsiliepimus ir tarkitės su tais, kurie pristatomi kaip vieni geriausių.

    Kuo daugiau smulkmenų bus įvertinta – tuo didesnė tikimybė, kad rasite tokius namus, kurie atitinka Jūsų poreikius net iki mažiausių smulkmenų. Tai yra įmanoma ir to mes Jums linkime.

    , ,

  • Laidojimo paslaugos: kaip pasirinkti tinkamą įmonę?

    Artimo žmogaus netektis beveik visada ištinka netikėtai ir labai skaudžiai paliečia kiekvieno žmogaus širdį. Nors ir nesinori galvoti, bet kartais tenka pasiruošti įvykiui, su kuriuo anksčiau ar vėliau susidurs kiekvienas. Nesvarbu, ar ruošiatės ateičiai ar turite dabar pat skubiai išlydėti mirusį žmogų – jums bus reikalingos laidojimo paslaugos, todėl veikti reikės labai greitai.

    Laidojimo paslaugos ir šarvojimo salės gali labai skirtis. Svarbiausia, kad jos atitiktų jūsų ir mirusiojo buvusius individualius poreikius ir norus. Renkantis šias paslaugas, labai svarbu išsiaiškinti šiuos dalykus:

    • Ar laidojimo biuras turi gerą reputaciją? Pasiklauskite savo draugų ar giminių, gal jie neseniai turėjo patirties su laidojimo bendrovėmis ir gali jums vieną jų rekomenduoti? Taip pat ieškokite tokios įmonės, kuri būtų netoli jūsų namų ar darbovietės. Išsirinkus, nepamirškite panagrinėti laidojimo namų internetinės svetainės ir paskaityti kitų klientų atsiliepimų internete – taip bus lengviau priimti galutinį sprendimą.
    • Ar įmonėje dirba rūpestingi, kantrūs ir užjaučiantys darbuotojai? Žmonės visada tikisi malonaus aptarnavimo, bet kalbant apie laidotuves – to norisi tik dar labiau. Artimiesiems ir taip liūdna, todėl reikia empatiškų darbuotojų, kurie geba korektiškai bendrauti su savo klientais. Net iš paprasto skambučio telefonu jau galėsite susidaryti pirminę nuomonę apie bendravimą.
    • Ar įmonė aiškiai įvardija savo teikiamas paslaugas ir informuoja jus apie laidotuvių procesus? Mirus artimam žmogui, mums norisi gedėti, o ne patiems rūpintis kiekvienu laidotuvių procesu.
    • Ar glaudžiai bendradarbiauja ir suteikia įvairias žmogaus laidojimo galimybes, atsižvelgiant į poreikius? Kiekvienas velionis turi būti išlydimas deramai. Pasidomėkite, ką laidojimo namai gali pasiūlyti pagal jūsų poreikius (pavyzdžiui, rodyti skaidres, leisti parinkti tinkamą muziką ir pan.).
    • Ar laidojimo biuras patenkina jūsų religinius ir kultūrinius poreikius? Profesionali įmonė gali dirbti lanksčiai.Lietuvoje gyvena ne vien krikščioniai, todėl turėtų būti suteiktos galimybės palaidoti žmogų ir pagal kitas tradicijas, pavyzdžiui, žydų.
    • Ar įmonė suteikia aiškų paslaugų kainoraštį ir pateikia visas išlaidų sąskaitas? Paslaugų skaidrumas labai svarbu kiekvienam klientui.
    • Kokias papildomas paslaugas teikia pasirinkti laidojimo namai? Kokios jų šarvojimo salės?
    • Ar įmonė naudojasi naujausiomis technologijomis?

  • Lietuvos ūkininkai 2021 m. drąsiai investavo į naują žemės ūkio techniką – traktorius pirko šimtais

    Tractor on farm track by Peter Holmes is licensed under CC-BY-SA 2.0

    Lietuvos ūkininkai praėjusiais metais aktyviai investavo į stambiosios žemės ūkio technikos (traktorių ir kombainų) atnaujinimą – pasinaudodami „Luminor lizingas“ finansavimo galimybėmis, per visus 2021-uosius metus jie įsigijo 467 naujus traktorius ir 106 kombainus. 2020 metais buvo įsigyti atitinkamai 303 traktoriai ir 66 kombainai. Pasak ekspertų, akivaizdu, kad Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama žemės ūkio našumo, efektyvumo didinimui, ūkiai stengiasi apsirūpinti mažiau taršia ir žemesnes kuro sąnaudas užtikrinančia technika. Tuo tarpu šių metų žemės ūkio technikos rinkos dinamika labiausiai priklausys nuo globalių aplinkybių.

    „Per pastaruosius metus Lietuvos žemės ūkis tapo kur kas inovatyvesnis – ūkininkai pirko ir toliau užsakinėja pažangią vakarietišką techniką, numatydami artėjančius ES Žaliojo kurso iššūkius. Ši tendencija vyravo jau kurį laiką, kadangi žemės ūkio atstovai puikiai suvokia, kad šiuolaikiškos technologijos leidžia pasiekti geresnių derlių ir suteikia atsparumo, esant nepalankioms gamtos sąlygoms“, – pažymi Žydrūnė Samuolienė, „Luminor lizingas“ vadovė.

    Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje žemės ūkio technikos pernai buvo įsigyta mažiau. Latvijos ūkininkai, pasinaudodami „Luminor lizingas“ finansavimu, 2021 m. įsigijo 155 traktorius ir 28 kombainus, Estijos – 248 traktorius ir 53 kombainus.

    Visose trijose Baltijos šalyse „Luminor lizingas“ užima apie 40 proc. naujos žemės ūkio technikos lizingo rinkos.  Lietuvoje bendrovei tenka 43 proc. naujų traktorių ir 40 proc. naujų kombainų lizingo rinkos.

    Vidutinė Lietuvoje įsigyto  traktoriaus lizingo suma bendrovėje „Luminor lizingas“ pernai siekė 102 tūkst. eurų, kombaino – daugiau nei 217 tūkst. eurų.

    Kaip žemės ūkio technikos rinka plėtosis šiemet, didele dalimi priklausys nuo gamintojų pajėgumų pristatyti turtą ir geopolitinių aplinkybių, teigia Ž. Samuolienė.

    „Dėl pandemijos ir invazijos į Ukrainą daug kur sutriko tiekimo grandinės, daug kas priklausys nuo gamintojų, jų pajėgumų apsirūpinant reikiamais komponentais. Kai kurie ūkininkai jau dabar užsakinėja žemės ūkio techniką 2023 metams, taigi, nusprendus įsigyti norimą naują traktorių ar kombainą „čia ir dabar“, tikrai kils rimtų iššūkių. Su finansavimu tai nebus susiję – mūsų finansavimo sąlygos nesikeis, palankias sąlygas užtikrinti leidžia  bendras su Europos investicijų banku (EIB) kreditavimo portfelis. Kalba eina ne apie finansavimą, o apie situaciją apskritai, kuri keičiasi kiekvieną dieną. Be to, kaip ir kasmet, žemės ūkio situacija priklausys nuo sezono, gamtos sąlygų“,  – sako Ž. Samuolienė.

    Ekspertė pažymi, kad, nepaisant brangstančio kuro, trąšų stygiaus, infliacijos ir kitų iššūkių, ir šį sezoną žemės ūkyje galima įžvelgti pozityvios plėtros ženklų. „Daug kas priklauso nuo kiekvieno ūkio pasirengimo – pavyzdžiui, kai kurie mūsų klientai iš anksto apsirūpino trąšomis. Kylančios grūdų kainos turės teigiamos įtakos jų augintojams. Apskritai žemės ūkį, kaip sektorių, vertiname optimistiškai“,  – teigia „Luminor lizingas“ vadovė.

    Praėjusiais metais „Luminor lizingas“ Lietuvoje finansuotų žemės ūkio technikos markių sąraše traktorių segmente pirmavo „John Deere“ , „Massey Ferguson“ , CASE, „New Holland“, „Valtra“,  kombainų – „John Deere“, „Massey Ferguson“, „CASE“, , „New Holland“, „Class“

    ,
    , , ,

  • „Luminor“ pernai uždirbo 74,7 mln. eurų

    „Luminor Bank AS“ paskelbė 2021 metų finansinę ataskaitą. Palyginti su 2020-aisiais, bankas pagerino veiklos rezultatus ir išaugino grynąjį pelną.

    Praėjusiais metais „Luminor“ didino kreditavimo apimtis tiek privačių, tiek verslo klientų segmente, gerokai išaugo naujų paskolų apimtys. Bankas reikšmingai prisidėjo prie Baltijos šalių kapitalo rinkos plėtros – sėkmingai išplatino inovatyvią savo obligacijų emisiją ir buvo norimas partneris platinant įmonių obligacijas.

    „Luminor“ pernai taip pat tobulino skaitmenines paslaugas ir klientams pristatė „Apple Pay“ ir „Google Pay“. Bankas taip pat supaprastino savo organizacinę struktūrą ir tęsė technologinę plėtrą, pasirašydamas naujas sutartis su IT bendrove „Kyndryl“, taip pat su „Worldline“, kuri rūpinsis bankomatų tinklo apjungimu ir modernizavimu. Be to, pernai „Luminor“ sustiprino savo rizikos valdymo sistemą, paspartino aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir geros valdysenos (angl. environmental, social, governance; ESG) kriterijų diegimą ir didino galimybes užkirsti kelią finansiniams nusikaltimams.

    Banko grynasis pelnas pernai sudarė 74,7 mln. eurų, palyginti su 33,1 mln. eurų užpernai. Geresnius rezultatus daugiausia lėmė didesnės grynosios palūkanų ir mokesčių pajamos, sumažintos sąnaudos ir sumažėję atidėjiniai neveiksnioms paskoloms.

    Banko nuosavo kapitalo grąža pagerėjo iki 4,6 proc., palyginti su 2,0 proc. užpernai. Išimtinės išlaidos sudarė 76,8 mln. eurų. Nuosavo kapitalo grąža neįtraukus šių išlaidų būtų buvusi 8,7 proc. Gruodžio mėnesį išmokėjus 190 mln. eurų dividendų, „Luminor” kapitalo pakankamumas išlieka stiprus – 1 lygio kapitalo pakankamumo rodiklis CET 1 metų pabaigoje viršijo 20 proc.

    „Luminor” banko generalinis direktorius Peteris Bosekas:

    „Praėjusių metų sausį pradėjome kitą banko strategijos etapą, orientuotą į klientų – Baltijos šalių gyventojų ir įmonių – aptarnavimą bei verslo augimą. Turime dar daug nuveikti, kad iki galo įgyvendintume išsikeltus tikslus, bet mane drąsina per metus padaryta pažanga ir rezultatyvūs darbai. Visa tai pasiekė mūsų darbuotojai, kurie atliko puikų darbą, dažnai – sunkiomis aplinkybėmis.

    Nors COVID-19, auganti kainų infliacija ir invazijos į Ukrainą pasekmės yra artimiausi iššūkiai, mūsų kryptis ateinančiais metais yra aiški. Remdami savo klientus, darbuotojus ir bendruomenes, kurioms teikiame paslaugas, turime tris prioritetus. Pirma, bendradarbiauti su daugiau klientų – ypač būsto ir vartojimo paskolų, smulkaus ir vidutinio verslo segmentuose – sieksime išplėsti produktų pasiūlą ir pagerinti klientų patirtį. Antras mūsų prioritetas yra padidinti efektyvumą ir pagerinti IT veiklą. Ir trečia, mes toliau kursime savo kultūrą. Saugosime tvirtą finansinę būklę, apdairiai valdysime riziką ir vykdysime platesnius įsipareigojimus.”

    „Luminor“ banko Lietuvoje vadovas Andrius Načajus:

    „Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, praėjusieji metai atrodo tiesiog labai darbingi ir ramūs, nepaisant naujų COVID-19 pandemijos bangų ir metų pabaigoje kilusios energijos resursų kainų krizės. Galima sakyti, kad 2021-ieji praėjo susitelkus į vidinių procesų tobulinimą ir klientų patirties gerinimą, o metiniai rezultatai rodo, kad šios pastangos buvo vaisingos. Į 2022 metų turbulencijų ruožą bankas įžengia sutvirtėjęs, turintis daugiau galimybių ir kompetencijų. Audros metu būsime arčiau kliento.“    

    „Luminor“ metinę ataskaitą galima rasti čia.

    ,

  • Europos pinigų viktorinos finale Lietuvai atstovaus klaipėdiečiai

    Teisę atstovauti Lietuvai finansinio raštingumo „Eurovizijoje“ – Europos pinigų viktorinos tarptautiniame finale, kuris gegužės 10 d. 13–15 metų mokinius sukvies jau penktąjį kartą, – šiemet iškovojo Klaipėdos „Varpo“ gimnazijos dvejetukas, greičiausiai atsakęs į 15-a virtualaus testo klausimų. Beje, sėkmė lydėjo ir dar vieną šios ugdymo įstaigos komandą – ji užėmė prizinę trečiąją vietą. Antrąją pelnė Kauno Juozo Grušo meno gimnazijos atstovai.

    Iš Valstybės pažinimo centro Vilniuje į 117-a šalies mokyklų kovo 10 d. transliuotoje nuotolinėje nacionalinėje viktorinoje šįkart dalyvavo beveik 3000 mokinių iš visos Lietuvos, pasiskirsčiusių į 1300 komandas. 13–15 metų jaunimas varžėsi, kas tiksliai ir greičiausiai atsakys į 15-os klausimų testą finansų, ekonomikos, sukčiavimo prevencijos temomis. Nacionalinę viktoriną penktąkart surengė Lietuvos bankų asociacija (LBA), bendradarbiaudama su mokinių verslumo ugdymo organizacija „Lietuvos Junior Achievement“.

    Iš renginio studijos su dalyviais sveikinosi LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė ir viktorinos vedėjas iliuzionistas Justinas Malinauskas, žiūrovų smalsumui ir išmonei pamiklinti paruošęs ir kelis triukus.

    Anot E. Čipkutės, finansų pasaulyje daug lemia įdirbis bei gebėjimas galvoti ne vien apie tai, kas labiausiai rūpi čia ir dabar. „Kai esi labai jaunas, girdėti patarimus, jog, pavyzdžiui, tik sulaukus pilnametystės jau vertėtų susimąstyti apie gerokai tolesnį savo gyvenimo etapą, pensiją, gali būti keista. Tačiau iš tiesų būtent supratimas, kad dabartiniai finansiniai sprendimai lemia mūsų tolimą ateitį, ir yra viena iš finansinės gerovės kūrimo sąlygų. Pradėję taupyti ir domėtis investavimu, kad ir disponuodami nedidelėmis sumomis, ilguoju laikotarpiu galime pasiekti puikių rezultatų. Tai – vienas iš argumentų, kodėl domėtis finansais niekuomet nėra per anksti“, – sakė LBA prezidentė, kvietusi dalyvius pirmiausia nusiteikti azartiškai ir įdomiai pamokai.

    Pirmąją vietą Lietuvos nacionaliniame etape iškovojo penkiolikmečiai Klaipėdos „Varpo“ gimnazijos I klasės mokiniai Aida Šurkutė ir Edvin Oblačinski, trečiąją – jų vienmečiai ir bendraklasiai Domas Miežetis ir Nojus Dvarijonas. Abi komandas konkursui rengusi ekonomikos ir verslumo mokytoja Linara Jonikienė pasakojo, kad viktorinai mokiniai buvo nusiteikę rimtai – rašėsi ant lentos palūkanų formules, pasiruošė skaičiuotuvus ir labai norėjo laimėti.

    „Savo ruožtu pati skatinau labiau orientuotis į procesą, o ne galvoti apie rezultatą – ko gero, tai ir yra viena iš sėkmės priežasčių. Esu įsitikinusi ir nenustoju kartoti mokiniams – kuo daugiau domimės ir dalyvaujame įvairiose iniciatyvose, tuo daugiau galime išmokti, nes tai leidžia praktiškai pritaikyti išmoktus dalykus ir suprasti, kad gyvenime gali praversti ir terminų mokėjimas, ir gebėjimas greitai suskaičiuoti, ir įvairių ekonomikos reiškinių supratimas“, – akcentavo L. Jonikienė.

    Mokytojos pastebėjimu, nors kartos keičiasi, kalbėti apie pinigus net jauniausiems visuomenės nariams dažnai tebėra tabu. „Tai išryškėja ekonomikos pamokose, kurios dėstomos vyresnėse klasėse. O juk supratimą apie pinigus ir laisvę diskutuoti šia tema turėtume įgyti gerokai anksčiau. Manau, geriausių rezultatų suteiktų nuoseklus ugdymas: ankstyviausias – šeimoje, tuomet – su mokytoju ir mentorių pagalba mokyklose bei būreliuose, bei galiausiai savarankiškas domėjimasis šia tema suaugus arba nuodugnesnės studijos pasirinkus atitinkamą specialybę“, – mano ekonomikos mokytoja.

    Antrąją vietą šiemetiniame konkurse pelnė Kauno Juozo Grušo meno gimnazijos mokiniai Gytis Šačkus ir Pijus Mašutko (mokytoja Sandra Paštuolytė).

    Konkurso laureatams skirti LBA įsteigti piniginiai prizai. Skatinamieji prizai taip pat skirti burtų būdu išrinktoms komandoms iš Ukmergės r. Taujėnų gimnazijos (mokiniai Aušvydas Jackūnas, Deividas Bujokas, mokytojas Vigandas Bašėnas), Marijampolės Marijonų gimnazijos (mokiniai Eikintas Valiokas, Nojus Okleiteris, mokytoja Lina Mieldažytė) ir Lazdijų r. Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos (mokiniai Kajus Vaitkevičius, Simas Bagdžiūnas, mokytoja Asta Bagdonienė).

    Klaipėdiečiai A. Šurkutė ir E. Oblačinski atstovaus Lietuvai Europos pinigų viktorinos finale, kuris gegužės 10 d. bus tiesiogiai transliuojamas iš Belgijos sostinės Briuselio.

    Pernai tarptautiniame konkurse jėgas išmėgino iš viso 50 000 mokinių iš 28 valstybių. Jame geriausiai sekėsi Vengrijos, Airijos ir Slovakijos atstovams.

  • VILNIUS TECH rektorius: mokome vaikus šokti, bet ar mokome inžinerijos?

    „Inžinierius visuomet ir visur ras darbą“, – užtikrina Vilniaus Gedimo technikos universiteto (VILNIUS TECH) rektorius prof. Romualdas Kliukas. Jis ragina iš esmės keisti valstybės požiūrį į mokslą mokyklose, jeigu Lietuvoje nuoširdžiai siekiama patenkinti augantį inžinierių poreikį.

    Jis pabrėžia, kad inžinierių trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

    „Statybos, transporto, elektronikos, informacinių technologijų (IT), dirbtinio intelekto (DI) studentai jau nuo trečio kurso yra graibstomi darbdavių ir pradeda dirbti“, – pabrėžia VILNIUS TECH rektorius.

    „Žinau pavyzdį, kai VILNIUS TECH studentė, pagal „Erasmus“ programą išvykusi studijuoti į Prancūziją, išsyk sėdo projektuoti tiltą nė prancūziškai nemokėdama“, – kalba universiteto rektorius.

    Inžinerijos ir architektūros mokslų kalvė

    VILNIUS TECH yra pirmaujantis Lietuvos universitetas pagal inžinerijos ir architektūros studijų kryptis – net 79 studijų programos iš 104 vykdomos inžinerijos mokslų, informatikos, matematikos mokslų ir technologijų mokslų krypčių grupėse. Jose studijuoja 70 proc.% universiteto studentų.

    Universitetas pirmauja 12-oje studijų krypčių Lietuvoje, vertinant pagal parengiamų bakalauro ir vientisų studijų studentų skaičių: statybos inžinerijos, gamybos inžinerijos, mechanikos inžinerijos, elektronikos inžinerijos, elektros inžinerijos, aeronautikos inžinerijos, (sausumos) transporto inžinerijos, bioinžinerijos, aplinkos inžinerijos, matavimų inžinerijos, saugos inžinerijos bei energijos inžinerijos.

    Vertinant specialistų parengimą magistrų studijose, VILNIUS TECH pirmauja 13-oje studijų krypčių: biotechnologijos, statybos inžinerijos, gamybos inžinerijos, mechanikos inžinerijos, elektronikos inžinerijos, elektros inžinerijos, energijos inžinerijos, aeronautikos inžinerijos, transporto inžinerijos, bioinžinerijos, matavimų inžinerijos, saugos inžinerijos bei architektūros.

    Tai skelbia žurnalas „Reitingai“.

    Lietuvių kalba laimi prieš inžineriją

    2021-2022 m. m. 590 moksleivių, įstojusių į VILNIUS TECH, rinkosi inžinerijos mokslų ir architektūros studijų kryptis

    Tačiau, apgailestauja prof. R. Kliukas, nors valstybės požiūris keičiasi, moksleivių rengimas studijoms „vis dar turi ydą“, kuri Lietuvą persekioja nuo pat išsilaisvinimo iš carinės Rusijos imperijos gniaužtų, kai lietuvybė buvo siejama su dainomis, šokiais, rašto išsaugojimu.

    „Nuo pirmos klasės mokome vaikus šokti, dainuoti. Na, dar krepšinio. Bet ar mes mokome inžinerijos? Valstybė iki šiol nelabai rūpinosi, kad mokyklą baigęs studentas turėtų pakankamai matematikos, fizikos ar chemijos žinių. Svarbiausia yra istorija, lietuvių kalba. Nesakau, kad tai nesvarbu. Tai svarbu. Bet žmogus, baigęs mokyklą, turi turėti elementarių matematikos ar fizikos žinių“, – ragina rektorius.

    VILNIUS TECH yra įsteigęs apie 200 klasių visoje Lietuvoje, Vilniuje įkurtas VGTU inžinerijos licėjus. Anot rektoriaus, dešimties metų statistika rodo, kad daugiau nei 20 proc. įstojusiųjų studijuoti į VILNIUS TECH, yra lankę tas klases.

    Universitetas pats ėmėsi dėstytojus-inžinierius mokyti pedagogikos.

    „Iki šiol dėstytojai-inžinieriai, kaip pedagogai, buvo savamoksliai. Pradėjome mokyti, kaip dėstyti, kaip motyvuoti studentus mokytis, kaip naudojantis šiuolaikinėmis skaitmeninėmis priemonėmis išdėstyti studijų turinį“, – pabrėžia prof. R. Kliukas.

    Tačiau trūksta kitokio valstybės požiūrio į inžinerines studijas, ypač kai kalbama apie minimalius reikalavimus stojantiesiems.

    „Daug potencialių studentų lieka už borto, nes neįvykdo minimalių reikalavimų. Bet į minimalius reikalavimus inžinerinėms studijoms įeina ir lietuvių kalbos dedamoji. Taip ir nutinka, kad inžineriją norintis studijuoti žmogus turi gerus matematikos ir fizikos balus, bet „nepatempia“ lietuvių kalbos. Ir jo galimybes nulemia lietuvių kalbos egzaminas“, – pastebi prof. R. Kliukas.

    „Verslo žinių“ (VŽ) tinklalaidėje rektorius kalba apie VILNIUS TECH pastangas ugdyti būsimuosius inžinerijos studentus jau mokyklų klasėse. Apie kartais vis dar gajus mitus, neva techniniai universitetai neparengia verslui tinkamų specialistų ir apie tai, kad net ir kalbų nemokantys inžinieriai visuomet susikalba – todėl yra graibstomi visame pasaulyje.

    ,
Design a site like this with WordPress.com
Get started