Regionų verslo potencialas 2026-aisiais – Panevėžys ir Jonava demonstruoja stabilų augimą

Lietuvos ekonomikos žemėlapis išgyvena įdomią transformaciją. Jei prieš dešimtmetį investicijų srautai buvo koncentruoti beveik išimtinai Vilniuje ir Kaune, tai 2026-ųjų pradžios duomenys rodo visai kitokią tendenciją. Naujausia šalies ūkio apžvalga atskleidžia, kad Vidurio Lietuvos savivaldybės – ypač Panevėžys ir Jonava – tampa tikraisiais regioninės plėtros lokomotyvais. Šios regiono naujienos nuteikia optimistiškai: decentralizacija nebėra tik skambi politinė frazė, tai – realiais skaičiais pagrįsta ekonominė tikrovė.

Infrastruktūra kaip plėtros katalizatorius

Pagrindinė priežastis, kodėl Panevėžys ir Jonava išsiveržė į priekį, yra strateginė geografinė padėtis ir kryptingos investicijos į susisiekimą. „Rail Baltica“ projekto progresas bei magistralinių kelių atnaujinimas pavertė šiuos miestus logistikos ir paslaugų sektoriaus traukos centrais.

Panevėžys, ilgą laiką garsėjęs kaip pramonės miestas, šiandien sėkmingai diversifikuoja savo ūkį. Prie to prisideda ne tik laisvoji ekonominė zona (LEZ), bet ir sparčiai besivystantis paslaugų sektorius. Tuo tarpu Jonava, tradiciškai siejama su chemijos pramone, vis dažniau minima kaip modernių technologijų ir ekologiškų sprendimų centras.

Statistika: augimas skaičių kalba

Žvelgiant į 2026 m. pirmojo ketvirčio prognozes ir 2025 m. pasiektus rezultatus, Vidurio Lietuvos potencialas tampa akivaizdus:

• Tiesioginės užsienio investicijos (TUI): panevėžio regione TUI per pastaruosius dvejus metus augo vidutiniškai 12,5 % kasmet. Tai vienas didžiausių augimo tempų šalyje, neskaitant sostinės regiono.
• Naujos darbo vietos: jonavos rajone 2025 m. paslaugų ir aukštųjų technologijų sektoriuje sukurta per 450 naujų darbo vietų. Prognozuojama, kad 2026-aisiais šis skaičius gali augti dar 15 %.
• Paslaugų sektoriaus plėtra: panevėžyje veiklą pradėjo 3 nauji verslo paslaugų centrai, aptarnaujantys tarptautines rinkas. Vidutinis darbo užmokestis šiame sektoriuje regione pakilo 9,8 %, pamažu mažindamas atotrūkį nuo šalies vidurkio.
• Verslo aktyvumas: naujai įregistruotų mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) skaičius Jonavos savivaldybėje 2026-ųjų sausį buvo 11 % didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Eksperto įžvalga – kodėl dabar?

Ekonomistai pabrėžia, kad Panevėžio ir Jonavos sėkmę lemia ne tik geras susisiekimas, bet ir savivaldybių gebėjimas lanksčiai reaguoti į verslo poreikius. Verslo įsikūrimo kaštai regionuose išlieka maždaug 20–30 % mažesni nei Vilniuje, o darbuotojų lojalumas ir mažesnė kaita tampa kritiniu faktoriumi tarptautinėms kompanijoms.

„Mes matome naują brandos etapą Lietuvos regionuose. Verslas nebeieško tik pigios darbo jėgos – jis ieško kokybiškos infrastruktūros, palankaus reguliavimo ir pasiekiamumo. Panevėžys ir Jonava puikiai išnaudojo savo progą, tapdami moderniais centrais, kuriuose patogu ne tik dirbti, bet ir gyventi,“ – teigia ekonomikos analitikas dr. Giedrius Vaitkevičius.

Panevėžys – ne tik gamykla, bet ir protas

Panevėžio transformacija yra bene ryškiausia. Miestas sėkmingai pritraukė kelias IT paslaugų bendroves, kurios savo biurus įkūrė renovuotuose pramoniniuose pastatuose, taip suteikdamos miestui modernų veidą. Paslaugų sektoriaus investicijoms Panevėžys patrauklus dėl čia veikiančių mokymo įstaigų, kurios operatyviai derina studijų programas prie verslo poreikių. 2026 m. duomenimis, net 70 % Panevėžio kolegijos absolventų lieka dirbti regione, o tai yra itin aukštas rodiklis.

Jonava – tvarios energetikos ir logistikos mazgas

Jonavos sėkmės istorija glaudžiai susijusi su žaliąja transformacija. Didėjant dėmesiui vandenilio technologijoms ir atsinaujinančiai energetikai, miestas pritraukia aukštos pridėtinės vertės įmones. Be to, baigiami modernizuoti geležinkelio mazgai pavertė Jonavą svarbiausia perkrovimo stotele tarp Šiaurės ir Pietų Europos koridorių. Tai paskatino prekybos ir sandėliavimo paslaugų sektoriaus šuolį – skaičiuojama, kad logistikos terminalų užimtumas Jonavoje pasiekė rekordinį 94 % lygį.

Iššūkiai išlieka – kvalifikuota darbo jėga

Nepaisant stabilaus augimo, regionai susiduria su specifiniais iššūkiais. Pagrindinis jų – specifinių sričių specialistų trūkumas. Nors bendras nedarbas šiuose miestuose mažėja (Panevėžyje jis nukrito iki 5,1 %, Jonavoje – iki 5,4 %), inžinerinio ir skaitmeninio profilio darbuotojų paklausa vis dar viršija pasiūlą.

Todėl 2026-ieji šiems miestams bus ne tik investicijų skaičiavimo, bet ir kovos dėl talentų metai. Savivaldybės jau dabar planuoja naujus gyvenamuosius kvartalus bei skiria lėšas kultūrinei infrastruktūrai, kad pritrauktų jaunus specialistus iš kitų miestų ar net užsienio.

2026-ųjų metų ūkio apžvalga siunčia aiškią žinutę: Vidurio Lietuva nebėra tranzitinė zona. Tai dinamiška, verslui atvira ir strategiškai mąstanti teritorija. Panevėžio stabilumas ir Jonavos veržlumas rodo, kad Lietuvos ekonomika tampa vis atsparesnė, nes jos pamatai remiasi nebe į vieną sostinės bokštą, o į stiprius regioninius centrus. Investuotojams, kurie dar neapsisprendė, sausio mėnesio duomenys turėtų tapti paskutiniu argumentu – regionų verslo potencialas šiuo metu pasiekė savo piką.