Vilniaus panorama keičiasi taip greitai, kad kartais atrodo, jog per naktį ten, kur žaliavo pieva, išdygo kranas, o po savaitės jau stovi pirmi betono karkasai. Šis miestas niekada nemiega, o nekilnojamojo turto rinka čia virte verda, sukeldama daugybę diskusijų virtuvėse, kavinėse ir biuruose. Žmonės nuolat klausia savęs, ar dar verta pirkti dabar, ar geriau laukti tos mistinės kainų korekcijos, kurią kai kurie ekspertai žada jau dešimtmetį. Šiandien nauji NT projektai dygsta ne tik centre ar aplink jį, bet ir tolimiausiuose pakraščiuose, kur anksčiau niekas net neplanavo gyventi. Problema ta, kad pasirinkimo gausa dažnai ne palengvina procesą, o jį stipriai apsunkina, nes atskirti kokybišką pastatą nuo narvų dėžutės tampa vis sudėtingiau. Šiame straipsnyje bus detaliai išnagrinėta, kaip nepasiklysti tarp blizgančių vizualizacijų ir rasti tai, kas iš tiesų vertinga tiek gyvenimui, tiek investicijai. Mes apžvelgsime esmines klaidas, įvertinsime rajonų perspektyvas ir suprasime, kaip realiai veikia šiuolaikinė Lietuvos statybų rinka.
Kaip atpažinti projektą, kuris nenuvertės po dešimties metų?
Dauguma pirkėjų daro tą pačią klaidą – jie perka emociją, kurią sukuria gražios brošiūros ir saulėti langų atspindžiai kompiuteriniuose modeliuose. Tačiau realybė Vilniuje yra šiek tiek kitokia, nes po dažais ir stiklu slepiasi techniniai sprendimai, kurie lemia turto vertę ateityje. Vertinant naujus NT projektus, pirmiausia reikia žiūrėti ne į plyteles koridoriuje, o į tai, kaip namas įsilieja į bendrą infrastruktūrą. Ar šalia bus statomas kitas daugiabutis, kuris uždengs vaizdą pro langą po dvejų metų? Ar savivaldybė planuoja tiesti naują gatvę, kuri padidins triukšmo lygį? Šiandien geriausi nekilnojamo turto projektai yra tie, kurie siūlo ne tik keturias sienas, bet ir tvarumą, pavyzdžiui, aukštą energinio naudingumo klasę ir protingas vėdinimo sistemas. Investuotojai žino, kad pigiausia statyba dabar gali kainuoti brangiai vėliau, kai teks investuoti į remontus ar susidurti su mažėjančia nuomos paklausa dėl pasenusių technologijų.
Rajonų kova ir kur slepiasi tikrasis Vilniaus potencialas
Vilniaus žemėlapis yra margas kaip močiutės staltiesė, kur kiekviena spalva reiškia vis kitokią gyvenimo kokybę ir kainų lygį. Šnipiškės per dešimtmetį iš lūšnynų rajono virto moderniu verslo centru, tačiau ar čia vis dar yra vietos augimui, o gal kainos jau pasiekė lubas? Kita vertus, turime tokius rajonus kaip Naujininkai ar stoties rajonas, kurie ilgą laiką buvo stumiami į paraštes, bet dabar išgyvena renesansą. Žmonės vis dažniau ieško autentiškumo, todėl NT projektai senose pramoninėse zonose, kurios transformuojamos į loftus ar kūrybiškas erdves, sulaukia milžiniško dėmesio. Reikia suprasti, kad vieta visada bus svarbiausias veiksnys, tačiau „gera vieta“ šiandien reiškia ne tik atstumą iki Katedros aikštės kilometrais. Tai yra laikas, kurį sugaištate kamščiuose, tai yra šalia esantys parkai, dviračių takai ir kavinės, kurios sukuria bendruomeniškumo jausmą. Renkantis būstą, verta stebėti, kur keliasi didieji darbdaviai, nes darbuotojų paklausa būstui šalia biurų yra stabiliausias investicinis variklis.
Kodėl verta investuoti į būstą dar prieš prasidedant statyboms?
Daug kas bijo pirkti katę maiše, kai sklype dar tik stovi pirmieji aptvėrimai, tačiau tai dažnai būna finansiškai naudingiausias sprendimas. NT projektai pradinėje stadijoje paprastai siūlo žemiausias kainas, nes vystytojai nori greičiau užsitikrinti finansavimą iš bankų per priešlaikinius pardavimus. Be to, pirkdamas iš brėžinių, žmogus turi didžiausią pasirinkimo laisvę – galima išsirinkti geriausią aukštą, gražiausią vaizdą pro langą ar net paprašyti perplanuoti vidines pertvaras. Žinoma, rizika egzistuoja, tačiau Lietuvoje teisinė bazė tapo pakankamai griežta, kad saugotų pirkėjų įmokas, o patikimi vystytojai brangina savo vardą. Svarbu pasidomėti ne tik kaina, bet ir tuo, kas yra projekto autoriai bei kokius objektus jie pastatė anksčiau. Kartais geriau sumokėti šiek tiek daugiau už ramybę ir garantiją, kad namas bus priduotas laiku, nei gundytis nerealiai žema kaina, kuri vėliau gali virsti nebaigtomis statybomis.
Ar naujos statybos projektai visada yra geresni už senąją architektūrą?
Tai klausimas, kuris supriešina kartas ir skirtingus gyvenimo būdus, nes kiekviena pusė turi savų geležinių argumentų. Nauji NT projektai siūlo modernius liftus, požeminius parkingus ir mažas šildymo sąskaitas, tačiau jie dažnai statomi labai tankiai, paliekant mažai vietos privatumui. Senos statybos namai, ypač stalininės architektūros ar tarpukario pastatai centre, turi storas sienas, aukštas lubas ir erdvų kiemą su senais medžiais, ko naujuose kvartaluose dažnai pasigendama. Tačiau investiciniu požiūriu senas turtas reikalauja daugiau priežiūros, o komunikacijų nusidėvėjimas gali pateikti nemalonių siurprizų bet kurią akimirką. Vilnius turi unikalią savybę derinti seną ir naują, tačiau pirkėjai šiandien vis labiau linksta link naujos statybos būtent dėl prognozuojamų eksploatacijos išlaidų. Niekas nenori pabusti sausio viduryje ir suprasti, kad radiatoriai šalti, o namo renovacija nusikėlė dar penkeriems metams. Todėl nauji objektai išlieka saugesniu uostu tiek šeimoms, tiek tiems, kurie nori įdarbinti savo pinigus nekilnojamojo turto rinkoje.
Kiek svarbi yra energinė klasė ir šiuolaikinė inžinerija?
Anksčiau niekas per daug neklausdavo, kokia yra namo energinė klasė, nes šildymas kainavo grašius, o apie ekologiją galvojo tik saujelė entuziastų. Šiandien situacija pasikeitė kardinaliai – NT projektai be A++ sertifikato rinkoje net nebūtų konkurencingi, nes pirkėjai išmoko skaičiuoti. Skirtumas tarp A ir B klasės gali reikšti šimtus eurų per metus, o per dešimtmetį tai susideda į solidžią sumą, kurią geriau išleisti atostogoms. Be to, šiuolaikinės rekuperacijos sistemos užtikrina, kad oras namuose visada būtų šviežias be būtinybės darinėti langus ir įsileisti miesto triukšmą ar dulkes. Lietuva šiame sektoriuje padarė milžinišką šuolį, ir mūsų naujai statomi namai savo kokybe dažnai lenkia vakarų Europos senus būstus. Renkantis naujus NT projektus, būtina pasigilinti į šildymo tipą – ar tai bus centrinis kolektorinis, ar oras-vanduo sistema, nes tai tiesiogiai veikia jūsų kasdienybę ir finansinę laisvę.
Kokia yra bendruomenės ir aplinkos įtaka turto vertei?
Nupirkti butą yra tik pusė darbo, nes jūs perkate ir kaimynus, ir aplinką, kurioje leisite vakarus bei savaitgalius. Šiuolaikiniai nekilnojamo turto projektai vis dažniau orientuojasi į vadinamąsias minkštąsias vertes – uždarus kiemus, vaikų žaidimo aikšteles, bendras stogo terasas ar net sporto sales pastato viduje. Vilnius tampa vis vakarietiškesnis, todėl pirkėjams svarbu, kad jų vaikai galėtų saugiai bėgioti lauke, o jie patys galėtų pasisveikinti su panašaus mąstymo kaimynais. Jei projektas kuria saugią ir estetišką aplinką, jo vertė antrinėje rinkoje visada bus didesnė nei tiesiog eilinio daugiabučio prie greitkelio. Žmonės šiandien ieško ne tik kvadratinių metrų, bet ir identiteto, todėl projektai su išskirtine architektūra ar įdomia istorija visada bus paklausūs. Investuojant reikia pagalvoti, kam vėliau norėsite parduoti ar išnuomoti šį turtą – ar tai bus jauna šeima, ar skubantis profesionalas, kuriam svarbu viską pasiekti pėsčiomis.
Kaip nesuklysti vertinant statytojo reputaciją ir pažadus?
Lietuvos rinkoje veikia daug žaidėjų, tačiau ne visi jie žaidžia pagal tas pačias sąžiningumo taisykles, todėl namų darbai prieš pasirašant sutartį yra privalomi. Dažnai nauji NT projektai reklamuojami naudojant skambius šūkius apie „aukščiausią kokybę“, bet užtektų apsilankyti statytojo jau baigtuose objektuose, kad pamatytumėte tikrą vaizdą. Ar fasadas netrupa po dviejų metų? Ar laiptinės vis dar atrodo tvarkingai, ar jose matosi drėgmės žymės? Pakalbėti su gyventojais, kurie jau įsikūrę ankstesniuose to paties vystytojo etapuose, yra vertingiau nei bet kokia pardavimų vadybininko konsultacija. Taip pat verta patikrinti įmonės finansinę sveikatą viešai prieinamuose registruose, kad įsitikintumėte, jog projektas bus pabaigtas iki galo net ir pasikeitus rinkos sąlygoms. Patikimas statytojas neslėps informacijos apie naudojamas medžiagas ir atvirai atsakys į nepatogius klausimus apie garso izoliaciją ar požeminio vandens lygį sklype.
Ar maži butai vis dar yra geriausia investicija Vilniuje?
Ilgą laiką vyravo nuomonė, kad vieno kambario butas yra saugiausias būdas įdarbinti pinigus, nes jį lengva išnuomoti ir greita parduoti. Tačiau pastaruoju metu tendencijos keičiasi, nes nuomininkų poreikiai auga, o nuotolinis darbas verčia žmones ieškoti bent dviejų kambarių būsto su darbo erdve. NT projektai dabar siūlo lankstesnius planavimus, nes rinkoje atsiranda vis daugiau žmonių, kurie nori gyventi komfortiškai, o ne susispaudę 25 kvadratiniuose metruose. Investuojant svarbu suprasti, kad perteklinė mažų butų pasiūla tam tikruose rajonuose gali sukelti didelę konkurenciją ir numušti nuomos kainas. Todėl kartais protingiau investuoti į šiek tiek didesnį, bet kokybiškesnį turtą prestižinėje vietoje, kur nuomininkų srautas yra stabilesnis. Vilnius auga ne tik skaičiumi, bet ir kokybe, todėl pirkėjai tampa vis išrankesni ir nebėra linkę mokėti didelių pinigų už bet ką, kas turi stogą virš galvos.
Kokių klaidų vengti pirkimo proceso metu?
Emocinis pirkimas yra didžiausias priešas, ypač kai kalbama apie tokias dideles sumas, kokios šiandien figūruoja Vilniaus NT rinkoje. Žmonės dažnai paskuba rezervuoti butą bijodami, kad jį nušvilps kiti, tačiau pamiršta pasitarti su teisininku ar nepriklausomu statybų ekspertu. Nauji NT projektai turi būti vertinami ne tik per estetikos prizmę, bet ir per dokumentacijos skaidrumą – ar žemė nuomojama, ar nuosava, kokios yra numatytos netesybos sutartyje, jei statybos vėluos. Taip pat viena dažna klaida yra biudžeto neplanavimas įrengimui, kuris šiais laikais gali kainuoti beveik pusę buto kainos dėl išaugusių medžiagų ir darbų įkainių. Lietuviai mėgsta viską daryti patys, bet kartais profesionalus dizaineris ar projektų vadovas gali sutaupyti krūvą pinigų, padėdamas išvengti klaidų, kurias vėliau būtų brangu taisyti. Svarbiausia yra išlaikyti šaltą protą ir suprasti, kad nekilnojamasis turtas yra ilgalaikis įsipareigojimas, todėl skuboti sprendimai čia neturi vietos.
Kodėl ateities perspektyvos Vilniuje išlieka pozityvios?
Nors aplinkui girdime daug nerimo dėl ekonomikos svyravimų, Vilnius išlieka vienu sparčiausiai augančių miestų regione, o tai yra stiprus pamatas bet kokioms investicijoms. Miestas traukia talentus ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš užsienio, o tai reiškia, kad kokybiško būsto poreikis niekur dings, tik dar labiau didės. Geriausi nekilnojamo turto projektai visada ras savo pirkėją, nes žmonės nori gyventi šiuolaikiškai, patogiai ir saugiai. Mes matome, kaip senieji mikrorajonai transformuojasi, kaip atsiranda nauji traukos centrai ir kaip gerėja bendras miesto veidas. Investavimas į nekilnojamąjį turtą sostinėje yra ne tik finansinis sprendimas, bet ir tikėjimas miesto ateitimi, kuri atrodo pakankamai šviesi ir stabili. Svarbiausia pirkėjui išlikti budriam, nuolat domėtis rinka ir nebijoti klausti specialistų patarimų, nes žinios šiame sektoriuje yra pats vertingiausias turtas.
Apibendrinant viską, ką aptarėme, galima drąsiai teigti, kad nekilnojamojo turto rinkoje sėkmė lydi tuos, kurie skiria laiko analizei ir nesivaiko vien tik gražių vaizdų. Vilnius siūlo milžiniškas galimybes, pradedant moderniais loftais ir baigiant jaukiomis gyvenvietėmis pakraščiuose, tačiau kiekvienas pasirinkimas reikalauja individualaus vertinimo. Nauji NT projektai šiandien yra kur kas daugiau nei pastatai – tai yra gyvenimo būdo platformos, kurios diktuoja, kaip mes ilsėsimės, dirbsime ir bendrausime su aplinka. Svarbu nepamiršti, kad geriausia investicija yra ta, kuri suteikia ramybę ir atitinka jūsų asmeninius ar finansinius tikslus ilgalaikėje perspektyvoje. Rinka gali svyruoti, kainos gali kilti ar kristi, tačiau kokybiškas, gerai apgalvotas ir strategiškai patogioje vietoje esantis turtas visada išliks vertingas.
Žvelgiant į ateitį, matome, kad Vilnius taps dar tankesnis ir dar labiau orientuotas į žmogų, todėl dabar yra tinkamas laikas atsakingai planuoti savo pirkinius. Nesvarbu, ar tai būtų jūsų pirmieji namai, ar penktas investicinis objektas, taisyklės išlieka tos pačios – kokybė, vieta ir statytojo patikimumas yra tie trys banginiai, ant kurių laikosi sėkmingas NT sandoris. Linkiu visiems rasti tą variantą, kuris ne tik džiugins akį, bet ir bus saugi finansinė užuovėja bet kokiu oru. Lietuva turi kuo didžiuotis statybų sektoriuje, o mes, kaip pirkėjai, savo pasirinkimais galime skatinti vystytojus kurti dar gražesnį ir patogesnį mūsų visų miestą. Galutinis sprendimas visada yra jūsų rankose, tad tebūnie jis pasvertas ir sėkmingas.
DUK
Kada geriausia pirkti būstą Vilniuje – statybų pradžioje ar pabaigoje? Pirkimas statybų pradžioje paprastai leidžia sutaupyti apie 10–15 procentų galutinės kainos ir suteikia galimybę išsirinkti patraukliausią variantą objekte. Tačiau pirkimas pabaigoje yra saugesnis, nes galite apžiūrėti galutinį rezultatą ir išvengti vėlavimo rizikos.
Kokie Vilniaus rajonai šiuo metu laikomi perspektyviausiais investicijai? Šiuo metu didelį potencialą turi Naujamiestis dėl savo artumo centrui ir Sparčios konversijos, taip pat stoties rajonas, kuris pamažu tampa moderniu traukos centru. Markučiai ir Paupys taip pat išlieka populiarūs dėl gamtos ir senamiesčio kaimynystės derinimo.
Ar verta pirkti būstą su pilna apdaila iš vystytojo? Taip, nes vystytojai dažnai gauna geresnes kainas medžiagoms ir darbams dėl didelių apimčių, o apdailos kaina gali būti įtraukta į bendrą būsto paskolą. Tai sutaupo daug laiko ir nervų, nors pasirinkimo laisvė gali būti šiek tiek apribota standartiniais paketais.
Koks yra vidutinis naujos statybos butų atsiperkamumas nuomai Vilniuje? Šiuo metu Vilniuje vidutinė metinė nuomos grąža svyruoja tarp 4 ir 6 procentų, priklausomai nuo objekto vietos ir tipo. Ilgalaikėje perspektyvoje papildomą vertę sukuria ir bendras turto kainos augimas, kuris Lietuvoje istoriškai yra gana stabilus.
Kaip patikrinti NT vystytojo patikimumą prieš pasirašant sutartį? Rekomenduojama pasidomėti įmonės įvykdytais projektais, pasiskaityti atsiliepimus viešojoje erdvėje ir patikrinti finansinius rodiklius per atvirus duomenų šaltinius. Taip pat verta pasikonsultuoti su nepriklausomu teisininku, kuris įvertintų preliminarios sutarties sąlygas ir numatytas garantijas.
Paslaugos ir verslas 
Leave a comment