Investicija į saugumą: kodėl atsakingas požiūris į darbuotojus stiprina verslą?

Dažno vadovo ar darbuotojo sąmonėje terminas „darbo sauga“ vis dar neatsiejamai susijęs su gamybos sektoriumi: apsauginiais šalmais statybų aikštelėje, ryškiomis liemenėmis sandėlyje ar įspėjamaisiais ženklais prie sudėtingų pramoninių įrenginių. Tai suprantama, nes būtent šiose srityse fizinių sužalojimų rizika yra akivaizdžiausia ir istoriškai sulaukė daugiausiai dėmesio. Vis dėlto toks požiūris yra pavojingai siauras ir neatitinka šiuolaikinės darbo rinkos realijų, kurioje grėsmės darbuotojų gerovei įgavo kur kas subtilesnes, tačiau ne mažiau žalingas formas.

Investicija į visapusišką darbuotojų saugos ir sveikatos sistemą – tai ne papildomos išlaidos ar biurokratinė prievolė, o strateginis sprendimas, tiesiogiai veikiantis įmonės stabilumą, produktyvumą ir reputaciją. Ignoruojant šią sritį, rizikuojama ne tik sulaukti teisinių pasekmių ar finansinių nuostolių, bet ir prarasti svarbiausią turtą – motyvuotus, sveikus ir lojalius darbuotojus. Todėl atsakomybė už saugios aplinkos kūrimą priklauso kiekvienai organizacijai, nepriklausomai nuo jos dydžio ar veiklos pobūdžio – nuo tarptautinės gamybos korporacijos iki nedidelės finansinių konsultacijų įmonės ar kūrybinės agentūros. Darbuotojų sauga ir sveikata turėtų būti prioritetas Nr. 1, bet ar jis toks yra?..

Nematomos grėsmės modernioje darbo vietoje

Šiuolaikiniame pasaulyje fiziniai pavojai sudaro tik dalį visų rizikų. Biure dirbantis projektų vadovas Petras galbūt niekada nedėvės apsauginio šalmo, tačiau jam kyla kitokio pobūdžio grėsmės. Ilgos valandos, praleistos prie kompiuterio netaisyklingoje padėtyje, gali sukelti lėtinius raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus, o nuolatinis ekranų mirgėjimas – regos problemas. Dar didesnį pavojų kelia psichosocialiniai veiksniai: patiriamas stresas dėl griežtų terminų, didelis darbo krūvis, įtempti santykiai su kolegomis ar net patyčios. Šie veiksniai gali tapti emocinio išsekimo, perdegimo sindromo ir ilgalaikių psichologinės sveikatos problemų priežastimi.

Panašios rizikos egzistuoja ir paslaugų sektoriuje. Klientų aptarnavimo specialistė Ieva kasdien susiduria su galimais konfliktais, kurie kelia emocinę įtampą. Prekybos salės darbuotojas valandų valandas praleidžia ant kojų, kas didina riziką susirgti venų ligomis. Net ir nuotolinis darbas, iš pirmo žvilgsnio atrodantis saugiausia alternatyva, turi savų pavojų: netinkamai įrengta darbo vieta namuose lemia ergonomines problemas, o socialinės izoliacijos jausmas neigiamai veikia psichologinę būseną. Vadinasi, darbdavio pareiga yra identifikuoti ne tik akivaizdžias, bet ir paslėptas rizikas, būdingas konkrečiai darbo vietai.

Darbdavio atsakomybė – daugiau nei formalumas

Lietuvos Respublikos įstatymai aiškiai reglamentuoja darbdavio pareigas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Kiekviena įmonė privalo atlikti profesinės rizikos vertinimą – sistemingą procesą, kurio metu nustatomi galimi pavojai darbo aplinkoje ir numatomos prevencinės priemonės jiems sumažinti ar pašalinti. Šis vertinimas turi apimti visas darbo vietas ir visus procesus, nuo gamybos linijos iki administracijos kabinetų. Remiantis jo rezultatais, rengiamos privalomosios darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos, aprūpinama būtinomis asmeninės ir kolektyvinės apsaugos priemonėmis.

Tačiau sėkmingos darbo saugos pagrindas yra ne dokumentų aplankuose, o realiai veikianti sistema. Reguliarūs darbuotojų sveikatos patikrinimai, tinkamas darbo ir poilsio režimo užtikrinimas, saugios įrangos diegimas ir priežiūra – visa tai yra neatsiejamos darbdavio atsakomybės dalys. Ignoravimas ar formalus požiūris į šias pareigas gali lemti skaudžias pasekmes: nelaimingus atsitikimus darbe, baudas, kurias skiria Valstybinė darbo inspekcija, prastovų sukeltus finansinius nuostolius ir, žinoma, nepataisomą žalą įmonės reputacijai. Atsakingas požiūris į darbo saugą yra brandžios ir etiškos verslo kultūros požymis.

Nuolatinis instruktavimas – raktas į saugumo kultūrą

Vienas iš esminių, tačiau neretai nuvertinamų, darbo saugos elementų yra periodiškas darbuotojų instruktavimas. Dažnai jis suvokiamas kaip formalus reikalavimas – pasirašyti instruktavimo žurnale priėmimo į darbą dieną ir vėliau tai kartoti kas metus ar dvejus. Toks požiūris yra ydingas ir neefektyvus. Saugumo kultūra formuojama ne parašais, o nuolatiniu žinių atnaujinimu, praktiniais mokymais ir atviru dialogu.

Darbuotojų saugos specialistas Vytautas teigia: „Mes dažnai matome, kad didžiausios rizikos kyla ne dėl to, kad taisyklės yra nežinomos, o dėl to, kad jos pamirštamos arba ignoruojamos dėl rutinos. Instruktažas neturi būti sausas taisyklių skaitymas. Tai turi būti interaktyvus procesas, kurio metu aptariamos realios situacijos, analizuojami buvę incidentai ir ieškoma geriausių prevencijos būdų. Kai darbuotojas supranta, kodėl viena ar kita taisyklė yra svarbi jo asmeniniam saugumui, jis yra linkęs jos laikytis sąmoningai, o ne iš baimės gauti nuobaudą“.

Keičiantis technologijoms, diegiant naują įrangą ar atsirandant naujiems darbo metodams, privaloma atnaujinti ir darbuotojų žinias. Mokymai apie taisyklingą kėlimo techniką, ergonomikos principus dirbant kompiuteriu, streso valdymo būdus ar pirmosios pagalbos suteikimą turi tapti nuolatine praktika. Tik taip galima užtikrinti, kad saugumo reikalavimai taps ne prievole, o natūraliu kasdienio darbo įpročiu.

Išorinių ekspertų pagalba

Ne kiekviena, ypač maža ar vidutinė, įmonė turi pakankamai vidinių resursų ir specifinių žinių, kad galėtų sukurti ir prižiūrėti nepriekaištingai veikiančią darbuotojų saugos sistemą. Teisinis reglamentavimas yra sudėtingas ir nuolat kintantis, o profesionalus rizikos vertinimas reikalauja specifinės kompetencijos. Būtent čia į pagalbą ateina specializuotos įmonės, teikiančios darbo saugos paslaugas.

Šie išoriniai partneriai gali atlikti išsamų įmonės veiklos auditą, profesionaliai įvertinti profesinę riziką, parengti visą reikiamą dokumentaciją – nuo instrukcijų iki prevencinių priemonių plano. Jie taip pat gali vesti kvalifikuotus ir įtraukiančius mokymus darbuotojams, konsultuoti vadovus atitikties teisės aktams klausimais ir padėti tiriant nelaimingus atsitikimus. Pasitelkus išorinių ekspertų pagalbą, užtikrinamas ne tik reikalavimų laikymasis, bet ir gaunamas objektyvus požiūris iš šalies, leidžiantis pastebėti tas rizikas, kurios įmonės viduje tapo nepastebimos dėl pripratimo. Tai protinga investicija, atsiperkanti didesniu saugumu ir ramybe.