Archeologija Lietuvoje: kaip vyksta archeologinių tyrimų procesas?

Tikriausiai daugeliui išgirdus terminus: „archeologija“, „archeologiniai radiniai“, „archeologiniai objektai“, pirmiausia prieš akis iškylą Egipto piramidės ir faraonai ar kiti istoriniai pasaulio atradimai, tačiau kad ir Lietuvoje archeologija turi didelę reikšmę, mažai kas suprantame. Ir dažniausiai su archeologija Lietuvoje susiduriame tik tada, kai pradedame naujus statybų ar rekonstrukcijų projektus. Šiame etape iškyla daug reikalavimų bei apribojimų dėl paveldo išsaugojimo, ir dažniausiai tenka susipažinti su ypač sudėtingu archeologinių tyrimų procesu.

Archeologija ir archeologinių tyrimų reikšmė

Archeologija – mokslo sritis, tirianti žmonijos kultūros bei veiklos istoriją, analizuojant artefaktus bei atrastus įvairius fizinius pastatų, žmonių kaulų ar kitų objektų likučius.  Archeologijos tikslas yra ne tik atrasti atskirus archeologinius objektus bei artefaktus, bet iš jų nustatyti ir apjungti visą praeities civilizacijų ir bendruomenių istoriją. Todėl archeologija yra kompleksinė disciplina, apimanti istorijos, antropologijos, geologijos ir daug kitų mokslinių krypčių.
Taigi, archeologiniai tyrimai neapsiriboja tik archeologiniais kasinėjimais ir radinių paieška numatytose projekto vietose. Archeologiniai tyrinėjimai yra labai sudėtingas procesas, reikalaujantis tiek kruopštaus pasiruošimo, planavimo, ypatingai daug žinių bei patirties įvairiose mokslinėse bei techninėse srityse, nuodugnaus tyrinėjimo ir išsamios analizės.

Archeologinių tyrimų planavimas

Lietuvos kultūros paveldas yra saugomas Lietuvos Respublikos nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymu bei Paveldo tvarkybos reglamentu „Archeologinio paveldo tvarkyba“. Todėl statybų projektui susidūrus su griežtais reikalavimais archeologiniams tyrimams atlikti, pirmiausia pasirinkta archeologų komanda turi kruopščiai išanalizuoti užsakovo projektą bei techninę dokumentaciją, tada įvertinant visas galimas rizikas parengti archeologinių tyrimų projektą. Archeologai dėl tyrimų projekto patvirtinimo turi kreiptis į Mokslinę archeologijos komisiją. Jei Mokslinė komisija aprobuoja pateiktą archeologinių tyrimų projektą, tada jau galima kreiptis į artimiausio Kultūros paveldo departamento teritorinio skyriaus specialistus dėl leidimo archeologiniams tyrimams atlikti.

Archeologiniai kasinėjimai

Kai leidimas archeologiniams tyrinėjimams atlikti jau gautas, pradedamas kitas tyrimų projekto etapas, tai – archeologiniai kasinėjimai. Šiems lauko kasinėjimams, suburiama archeologų bei kitų techninių specialistų komanda, organizuojama technika bei įrankiai.

Pats lauko tyrinėjimas vykdomas kasant šurfais ar perkasomis ir nevertingas žemės sluoksnis nukasamas tol, kol atidengiamas archeologinis sluoksnis. Atrastos archeologinės struktūros užfiksuojamos, t.y. parengiami brėžiniai bei atliekama fotofiksacija. Jei kasinėjimų metu rasta archeologinių radinių, įvertinama ar jie vertingi, surenkama apie juos visa informacija, radiniai kataloguojami.

Archeologinių tyrimų analizė

Archeologinių radinių analizė ir ataskaitos bei pažymos paruošimas – tai vienas sunkiausių ir ilgiausiai trunkančių archeologinių tyrimų proceso etapų.

Archeologinių radinių analizė

Atkasti artefaktai vežami į laboratorijas tolimesnei analizei. Archeologiniai sluoksniai datuojami radiokarbono metodu, mediena – dendrochronologiniu datavimu. Kartais būna reikalingi ir papildomi tyrimai: aptiktiems gyvūnų kaulams – zooarcheologinė analizė, aptiktiems žmonių kaulams – antropologinė analizė. Visi kiti radiniai plaunami, o atlikus atranką, aprašomi, fotografuojami bei gali būti perduodami muziejams.

Archeologinių tyrimų ataskaita ir pažyma

Kultūros paveldo departamentui archeologai turi pristatyti ataskaitą apie atliktus archeologinius tyrimus. Šią ataskaitą archeologai ruošia nuodugniai pagal visas atliktas analizes bei atliktus tyrimus. Ataskaitoje aprašomi visi ištirti plotai, jų sienelių pjūviai, koks aptiktas gruntas, kokios aptiktos struktūros.

Po archeologinių tyrimų, taip pat ruošiama ir pažyma tyrimų užsakovui. Čia pateikiama santrauka apie tai, kada ir kokie archeologiniai tyrinėjimai buvo atlikti, kokie aptikti sluoksniai bei archeologiniai radiniai. Į archeologinių tyrimų pažymą įtraukiamas ištirtų plotų planas su tiksliomis koordinatėmis. Pažymoje užsakovui pateikiamos rekomendacijos kaip toliau tęsti projektą tirtame plote.

Archeologiniai tyrimai: sudėtingas, bet reikšmingas procesas

Archeologiniai tyrimai – išties sudėtingas procesas, apimantis įvairias disciplinas bei įtraukiantis įvairių sričių specialistus. Archeologinių tyrimų procesas prasideda nuo atsakingo planavimo, leidimų gavimo ir techninių archeologinių kasinėjimų iki išsamios mokslinės analizės ir išsamių ataskaitų paruošimo. Tačiau šios pastangos yra ypač reikšmingos kultūros paveldo puoselėjimui bei mūsų supratimui apie žmonijos istoriją ir kultūrą.